Koks šiuolaikinio jaunimo požiūris į savanorystę?

Savanorystė –tai savo noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga kitam žmogui, apie tai savo mintimis sutiko pasidalinti moksleivė Gerda Geršvaltaitytė.

– Kada ir kur savanoriavai? Ar jau yra tekę tai išbandyti?

– Aš to dar nevadinu savanoryste, kadangi tai nėra, kai „Darom“ projekte tu esi išleidžiamas iš pamokų tam, kad sugrėbtum lapus.  Aš tai dar tik pradėjau daryti ligoninėje, jei savanoriausiu būtent ten pusę metų (tiek trunka „Patsaunoris“ projektas), tada galbūt ir galėsiu vadinti save tikra savanore. Tai buvo mano pirmasis kartas, kadangi renginių organizacijos, aplinkos tvarkymo tam nepriskirsčiau.

– Papasakok plačiau apie pačią savanorystę, ką ten veikei.

– Kartu su drauge savanorystės tikslais apsilankėme Šakių ligoninėje, todėl patekome į slaugos skyrių, ten padėjome dalinti ligoniams maistą, kuriems buvo sunku valgyti, pamaitinome pačios. Personalas priėmė labai šiltai, papasakojo apie vykstančią veiklą bei kokius darbus dar galėsime atlikti.

– Kodėl tam ryžaisi?

– Visą laiką labai norėjau savanoriauti, tačiau nelabai turėjau galimybių ir laiko. Pasirinkau ligoninės sferą, kadangi ateityje pati noriu tapti medike. Pagalvojau, kad būtų įdomu susipažinti su pačia veikla bei, žinoma, noriu padėti ligoniams.

– Kaip savanorius vertina žmonės, kurie būtent sulaukė pagalbos?

– Manau, jog tai priklauso nuo paties žmogaus, situacijos bei teikiamos pagalbos, tačiau tai turėtų būti teigiamas įvertinimas.

– Ką būtent tau davė savanorystė?

– Turbūt davė svarbiausią dalyką – tai supratimą, kad labai noriu savanoriauti, jog tai man ilgą laiką neatsibos bei pamačiau, kad ten esu reikalinga.

– Ar savanorystė atima daug laiko? Jei taip, kaip viską suderini su savo mokslais?

– Savanorystė tikrai neatima daug laiko, kadangi ateini padėti kada nori ir būni ten kiek tik nori, su mokslais suderinti tikrai įmanoma. Jei norėsi, tikrai sugebėsi atlikti viską.

– Ar manai, kad savanoriavimas yra reikalingas?

– Žinoma! Ir ne tik dėl to, kad padedi kitiems, bet ir dėl asmeninės patirties, praktikos, prapleti savo akiratį, pamatai įvairesnį gyvenimą.

– Tavo manymu, kaip šiuolaikinis jaunimas žiūri į savanorystę?

– Šiuolaikinis jaunimas, kaip ir mano pažįstami, žiūri teigiamai, palaiko savanoriaujančius, tačiau patys to daryti nesirįžta.

– Kaip manai ar yra jaunimui suteikiama pakankamai informacijos apie savanoriavimą ? Kodėl ?

– Manau yra informacijos trūkumas, kadangi tikrai ne visi žino apie „Patsaunoris“ programą, nes net ir pati praėjusiais metais dar nežinojau, kad galima savanoriauti.

– Ar planuoji tęsti savo šitą veiklą? Jei taip, tai kur toliau žadi savanoriauti?

– Tikrai tęsiu, kadangi ir toliau planuoju savanoriauti ligoninėje, galbūt apsilankyti ir vaikų globos namuose. Tikslių planų dar neturiu, tačiau kur tik bus galimybė ir pasiūlymai, ten ir eisiu.

– Ką patartum savo draugams, jaunimui, kurie nori pradėti savanoriauti ?

– Patarčiau nebijoti, nedvejoti ir drąsiai ryžtis savanoriauti, kadangi viskas bus gerai, nes savanorystė labai daug duoda pačiam žmogui.

 Indrė Grigelevičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *