Šakiai – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 65 km į vakarus nuo Kauno ir apie 50 km į šiaurę nuo Marijampolės; rajono ir seniūnijos centras. Miestas įsikūręs abipus Šešupės intako Siesarties. Urbanistikos paminklas (planas radialinis su keturkampe aikšte). Šakiai žinomi kaip zanavykų sostinė.
Vidury miesto telkšo Šakių ežeras, kurio vakariniame krante stovi Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, yra savivaldybės pastatas, moderni biblioteka (nuo 2006 m.), paštas (LT-71001). Miesto vakaruose – Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, rajono centrinė ligoninė ir poliklinika, rytuose – Zanavykų krašto muziejus, kapinės, Girėnų tvenkinys. Yra miesto parkas. Pietiniame Siesarties krante daugiausia yra pramonės įmonės, kolektyviniai sodai.
Istorija
XVI a. čia glaudėsi Gelgaudiškio dvaras. Miestas, manoma, išaugo iš Šakaičių kaimo, minimo 1599 metais. 1703 m. Šakaičiai minimi Žemaičių vyskupo Jono Jeronimo Krišpino vizitacijos akte. 1719 metais jau minima Šakių bažnyčia. 1776 m. Šakiams suteiktos Magdeburgo teisės. 1805 metais pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. 1-ojoje pusėje gyvenvietė jau turėjo miesto teises, čia veikė mokykla, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios, sinagoga, paštas. Per Antrąjį pasaulinį karą miestą sugriovė vokiečiai. 1998 m. sausio 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
Pavadinimo kilmė
Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška. Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.
Pavadinimo kilmė
Šakaičių kaimas pirmą kartą minimas 1599 m. brolių Oziemblovskių dalybų akte. Šiame akte užfiksuota ir Šakaičio pavardė (aptinkama miesto apylinkėse ir dabar), todėl beveik neabejojama, kad Šakių vardo kilmė yra asmenvardiška. Ilgainiui miesto vardas sutrumpėjo, ir vietoje Šakaičių 1719 m. jau paminėtas Šakių vardas, kuris išliko iki šių dienų. Kita vertus, neatmetama versija, kad galėjo sutrumpėti ne miesto vardas, o pavardė (į Šakys, kaip, pvz., nuo Stelmokaitis į Stelmokas arba Kybartaitis į Kybartas), ir toks sutrumpėjimas sąlygojo ir miesto vardo formos paprastėjimą.
